Plaukų kaukės, kurių pagrindinis ingredientas - imbieras

Riebiems plaukams
Sutarkuokite šviežią nuskustą imbiero šaknį ir išspauskite sultis. Tada kruopščiai jas įtrinkite į galvos odą bei plaukų šaknis, paskirstykite per visą plaukų ilgį. Apvyniokite galvą šiltai ir laikykite 1-2 valandas. Plaukite galvą šiltu vandeniu.
Jei reguliariai naudosite šitą kaukę, plaukai taps lygūs, žvilgantys ir stiprūs. 

Su sezamų aliejumi
Jei plaukai linkę greitai riebaluotis, pamėginkite šią plaukų kaukę. Paimkite 1 šaukštą tarkuoto imbiero ir sumaišykite su 2 šaukštais sezamų aliejaus. Tyrelę įtrinkite į plaukų šaknis ir paskirstykite per visą ilgį. Po 30 minučių kaukę nuplaukite šiltu vandeniu .
 

Kaukė pagal Genadijų Malachovą
Ši kaukė padės, jei plaukai gausiai slenka. 1 šaukštą šviežio alavijo sulčių sumaišykite su 1 šaukštu medaus, 1 kiaušiniu, 1 šaukšteliu konjako ir 1 šaukšteliu smulkiai sutarkuoto imbiero. Paruoštą kaukę įtrinkite į plaukų šaknis, apsukite galvą maistine plėvele, apriškite rankšluosčiu. Po 30-40 minučių kaukę nuplaukite šiltu vandeniu.
Kaukę plaukus lepinkite 1 kartą per savaitę. Tačiau jeigu plaukai itin smarkiai slenka, darykite kaukę kas antrą dieną.

Kaukė, stimuliuojanti plaukų augimą
4 šaukštus imbiero sulčių sumaišykite su 2 šaukštais sauso malto imbiero. Kaukę tepkite ant plaukų šaknų, įtrinkite. Nuplaukite po 1 valandos.
Ispaniška kaukė
5 putpelių kiaušinių trynius gerai išplakite ir sumaišykite su 2 šaukšteliais klevų sirupo arba medaus, 1 šaukštu imbiero sulčių ir 1 šaukštu kavos tirščių. Paruoštą kaukę ištepkite plaukus ir palikite 1 valandai. Nuplaukite šiltu vandeniu.

 

LIAUDIES RECEPTAI NUO LIGŲ, VAISTAŽOLĖS

KARPAS galima be skausmo pašalinti, suvilgant jas kasdien po kelis kartus stipriu pelynų antpilų ar nuoviru. Taip pat pašalinamos šermukšnio uogų košelę ant karpų. Pagydoma labai greitai.

PRIE PLAUKŲ SLINKIMO, NUPLIKIMO, VIŠTAKUMO. Tinka šaltalankis. Naudinga sistemingai naudoti maistui šaltalankio uogas, arba gerti be normos, kaip arbatą jaunų šakelių nuovirą, tuo nuoviru trinti galvos odą ir plaukus. Arba galvą plauti 2 kartus savaitėje pagamintu nuoviru iš 20 gr. apynių spurgų, 10 gr. medetkų žiedų ir varnalėšos šaknų.(Miglės trigrašis -šaltalankio uogos yra puikus vaistas nuo avitaminozės,skorbuto, imunitetui stiprinti ir t.t.,(Sibiro platumose  mūsiškiai tremtiniai ,vietinių pamokyti , prie progos tik tuom ir gelbėjosi)  , šaltalankio aliejus -sunkiai pamainoma priemonė gydant nudegimų žaizdas(įsitikinau asmeniškai augindama Cunamį , kai dar  nė metų neturėdamas “betyrinėdamas aplinką”,  neatsargiai  rankutę uždėjo ant  “ne vietoj pasipainiojusios ” el.vyryklės )-nudegimo žaizdos kaipmat užsitraukia,  nė nemano ilgai “galvoti”, ar joms jau pradėti pūliuoti, ar šašais apeiti -nauja skūrukė  l. greit pradeda augti.. -šiaip visokias paviršines pūlines infekcijas -įskaitant veide ar… gerklėje patikimai gydo)

Daktarės Filomenos Taunytės patarimai. Druskos nauda

Pagal legendą Druskininkus atrado karvės. Žmonės pastebėjo, kad jos godžiai geria kai kurių šaltinių vandenį. Paragavę pajuto sūrų skonį. Nusiprausę ir atsigėrę tokio vandens, pajuto sveikatos pagerėjimą. Taip atsirado Druskininkai, kurortas garsus ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių.

Druska nuo senų senovės žmonės gydydavo peršalimo ligas ir vandenligę. Ją naudodavo maisto produktams išsaugoti, dezinfekcijai, kompresams, kosmetikai. Ji vienas geriausių ir mažiausiai kenksmingų vidurius laisvinančių vaistų. Mūsų organizmas pats druskos pasigaminti negali, tad per dieną reikėtų suvartoti vieną arbatinį jos šaukštelį.

Staigiai nukritus kraujospūdžiui pagelbės stiklinė pasūdyto vandens arba druska apibarstyta juodos duonos riekelė. Jeigu nepagelbėjo, reikia pakartoti. Turintiems žemą kraujospūdį pusryčius reikėtų pradėti suvalgant gabalėlį druska apibarstytos juodos duonos.

Veikia kaip kava Skaudančiai gerklei padės stiklinė šiltos žaliosios arbatos, į kurią dedame šaukštelį druskos, sodos, obuolių acto arba citrinos sulčių. Galima įlašinti keletą lašų jodo tinktūros. Skalaujama keletą kartų per dieną

Druska veiks kaip kava, jeigu atsiradus mieguistumui pačiulpsime žiupsnelį jos ir nurysime. Tokia pati procedūra pagelbės sutrikus virškinimui .

Druską galima naudoti viduriams laisvinti. Iš ryto nevalgius reikėtų išgerti stiklinę šilto pieno per pusę atskiesto šiltu vandeniu. Gėrime reikėtų ištirpinti šaukštelį druskos. Jeigu tai nepadėtų, po poros valandų patariama pakartoti. Tokios procedūros nepatinka ir mūsų organizme apsigyvenusioms kirmėlėms. O apsinuodijus maistu, reikėtų gerti porą stiklinių pasūdyto vandens ir išsivemti. Reikalinga visiems

Druska, iš žarnyno pašalindama gleives, padeda gydyti obstrukcinį bronchitą ir net bronchinę astmą. Druskos tvarsčiai padeda skaudant galvai ir susirgus sloga Kelis kartus sulenktą marlę, pamirkytą silpname druskos ir acto skiedinyje, geriausia visai nakčiai uždėti ant skaudamos vietos. Sergant plaučių ligomis, tvarstį reikėtų dėti ant susirgimo židinio, geriausia iš nugaros pusės.

Nervų, medžiagų apykaitos ligos, hipertonija ir radikulitas gydomi druskos voniomis. Į 35-38 laipsnių temperatūros vonią dedama pusantro kilogramo druskos. Gydomasi kas antrą dieną. Procedūros trukmė dvidešimt minučių. Į vonią su druska galima dėti ir vaistažolių.

Druskos vonelės kojoms tinka vyresnio amžiaus ar be patogumų gyvenantiems žmonėms. Penkiolika minučių prieš miegą pamirkome kojas karštame druskos tirpale, paskui jas perliejame šaltu vandeniu. Sustiprinsime imunitetą, sumažinsime kojų prakaitavimą, pagerinsime miegą.

Druska naikina pleiskanas. Tyrelė iš penkių šaukštų vandens ir šimto gramų druskos įtrinama į galvos odą, palaikoma kelias minutes, iššukuojama ir išplaunama šampūnu. Po tokios procedūros neliks pleiskanų, plaukai bus minkšti, blizgantys ir gražūs

Druska naudojama masažui. Kartais, ypač kaitinantis pirtyje, ji maišoma su medumi. Tai galima atlikti ir paprastoje kaimo pirtyje.

Gėlės ilgiau nenuvys pamerkus jas į šiek tiek pasūdytą vandenį. Mano kaimynė, užauginanti labai vešlias daržoves, ypač svogūnus, retkarčiais jas laisto silpnu druskos tirpalu. Tai dar kartą patvirtina, kad druska reikalinga visiems gyviems organizmams.

Filomena Taunytė

Sveikata Įveikti nemigą ir sušvelninti depresiją gali vaistažolių nuoviras

 Danguolė, Juozas ir Audrius Vasiliauskai

Vaistinė melisa

Vaistinė melisa ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, skausmingomis mėnesinėmis, ji tinka ligoniams, sergantiems vegetaciniais negalavimais. Įvairiose šalyse įsitikinta, kad vaistinė melisa stiprina širdies raumenį, atpalaiduoja galvos smegenų nervų spazmus, mažina ūžimą ausyse ir galvos svaigimą.

Melisų dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomas širdies nepakankamumas, širdies neurozė, nemiga, taip pat tinka aromatinėms ir gaivinančioms vonioms ruošti.

Melisų žaliavoje yra eterinio aliejaus (o jame – citralio, geraniolio), organinių rūgščių (kavos, ursolo), raugų, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, saponinų, gleivių, vitamino C, sėklose – riebalų.

Iš melisų ruošiamas užpilas: 10 g susmulkintos žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 30–50 min. pritraukti. Perkošus gerkite prieš valgį po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną.

melisų žolė (2 dalys), apynių spurgai (3 dalys), valerijonų šakniastiebiai (2 dalys). 1 desertinį šaukštą mišinio užplikykite stikline vandens. Gerkite prieš miegą – ramina centrinę nervų sistemą, gerina kraujotaką, miegą.

*

Melisų žolė (3 dalys), gudobelių žiedai ir lapai (4 dalys), paprastųjų sukatžolių žolė (2 dalys), sėjamųjų grikių žolė (3 dalys). 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens. Palikite 30 min. Pritraukti. Gerkite prieš valgį po 2 valgomuosius šaukštus ryte ir vakare esant neurozei, aterosklerozei bei kraujotakos sutrikimams.

Vaistinis valerijonas

Vaistinių valerijonų žaliavoje yra iki 2,5 proc. eterinio aliejaus, kurio svarbiausią dalį sudaro borneolio ir izovalerijono rūgšties esteris. Dar yra kamfeno, pineno, limoneno, skruzdžių, obuolių, acto, sviesto, valerijono rūgščių, mirtenolio, procezuleno, alkaloidų (chatinino, valerino), tanidų, saponinų, dervų, glikozidų, fermentų, mineralinių druskų (kalio ir mangano).

Valerijonų šaknyse yra per 100 įvairių cheminių medžiagų, tad augalas plačiai vartojamas mokslinėje ir liaudies medicinoje. Nervų ligas juo gydė senovės graikų gydytojai. Dioskaridas manė, kad valerijonais bus galima reguliuoti mintis.

Valerijonų biologiškai veikliosios medžiagos ramina nervų sistemą, tinka nuo nemigos, atpalaiduoja širdies kraujagyslių, virškinimo trakto spazmus, malšina širdies ir vidurių skausmus, skatina virškinimo liaukų sekreciją, tulžies išsiskyrimą.

Valerijonų preparatai plečia širdies kraujagysles, gerina kraujo apytaką, širdies raumens mitybą, gydo klimakterines neurozes. Gydymui vartojamas valerijonų užpilas, nuoviras ir kt. formų vaistai.

Manoma, kad stipriau veikia nuoviras, pagamintas iš šviežių (nedžiovintų) šakniastiebių ir šaknų.

Valerijonas visuomet populiarus. Jo arbata ramina nervus, malšina širdies, gerklės, dantų, vidurių skausmus, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja bronchų spazmus. Kartais gydomasi kvėpuojant jo eteriniu aliejumi. Tai daroma šitaip: išdžiovintą žaliavą ilgai laikykite gerai uždengtame inde, paskui indą atidarykite ir įkvėpkite valerijono lakiųjų medžiagų.

Augalas medingas, todėl gausiai lankomas bičių. Surinktas medus turi raminamųjų savybių.

• Užpilui (sutrikus nervų sistemai, kamuojant širdies neurozei, virškinamojo trakto spazmams, nemigai): 10 g valerijonų šakniastiebių ir šaknų (žaliavos) emaliuotame inde užplikoma 200 ml (stikline) vandens. Indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 15 min. Aušinama kambario temperatūroje 45 min., perkošiama, žaliava nusunkiama. Į gautą užpilą įpilama iki 200 ml virinto vandens. Suaugusiesiems rekomenduojama po 1–3 valgomuosius šaukštus, mažiems vaikams – po arbatinį šaukštelį 3–4 kartus per dieną, 30 min. po valgio.

• Nuovirui: 10 g valerijonų žaliavos emaliuotame inde užpilama 300 ml kambario temperatūros vandens, indas uždengiamas ir įstatytas į verdančio vandens vonelę kaitinamas 30 min. Aušinama 10 min. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Valerijonų užpilas ir nuoviras laikomas vėsioje, tamsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras.

Valerijonai yra sudedamoji dalis raminamųjų, širdies ir kraujagyslių ligas gydančių vaistinių augalų mišinių. Pavyzdžiui, gudobelių vaisių, valerijonų šaknų, sukatžolių žolės (lygiomis dalimis) mišiniu gydomos širdies ir kraujagyslių ligos.

• Nervus nuramins mėtų lapų (20 g), sukatžolių (30 g), valerijonų šaknų (30 g) mišinys. Užpilas geriamas po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Iš valerijonų žaliavos gaminama spiritinė valerijonų tinktūra („Tinctura Valerianae“), jos reikia gerti po 20–30 lašų 3–4 kartus per dieną. Tinktūra laikoma tamsioje ir vėsioje vietoje. Dar gaminama valerijonų tiršto ekstrakto dražė (patariama gerti po 1–2 dražė 2–3 kartus per dieną). Veikliosios valerijonuose esančios medžiagos įeina į preparatų (kardiovaleno, korvalolio, valokardino, validolio) sudėtį.

Valerijonų arbata ramina nervus, širdį, gerklės, dantų, vidurių skausmus, mažina pilvo pūtimą, atpalaiduoja bronchų spazmus. Valerijonų eterinis aliejus vartojamas inhaliacijoms. Tam tikslui džiovinta žaliava laikoma hermetiškai uždarytame inde. Inhaliacijai indą reikia atsukti ir įkvėpti valerijonų lakiųjų medžiagų.

Tačiau valerijono preparatų verčiau atsisakyti sumažėjus raumenų tonusui, kraujospūdžiui, esant melancholijai, vartojant migdomuosius vaistus ir kt. Valerijonas gali slopinti virškinimo organų veiklą, sukelti galvos skausmą, pykinimą. Padauginus valerijonų, greičiau kreša kraujas. Prieš vartodami pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Paprastoji sukatžolė

Sukatžolių galeniniai preparatai pasižymi raminamuoju poveikiu, mažina kraujospūdį, reguliuoja širdies veiklą. Jais gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, stenokardija, širdies sklerozė, hipertonija. Sukatžolių vaistai lėtina širdies ritmą ir stiprina jos susitraukimus.

Be to, jie ramina nervus, padeda nuo nemigos, vegetodistonijos. Tinka klimakteriniu laikotarpiu, kai sutrikusi vegetatyvinė nervų sistema.

Manoma, kad sukatžolės preparatų sedatyvinis poveikis yra keletą kartų stipresnis už valerijono preparatus.

Du receptai

Valerijonų šakniastiebiai (20 g), pavasarinių adonių žolė (30 g), paprastųjų sukatžolių žolė (20 g), vaistinių melisų žolė (30 g). 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline vandens, palaikykite 1 val. Gerkite po trečdalį stiklinės prieš valgį 3–4 kartus per dieną sergant širdies neuroze.

***

Paprastųjų sukatžolių žolė (35 g), gudobelių žiedai (20 g), vaistinių melisų žolė (10 g). 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikykite stikline vandens. Palaikykite 30–40 min., kad pritrauktų. Gerkite po 1 stiklinę ryte ir vakare, jei jaučiate silpnumą, sergate širdies neuroze.

Paprastoji jonažolė

Vaistingoje šio augalo žaliavoje yra iki 0,4 proc. dažomųjų medžiagų, flavonoidų (hiperozido, kvercitino, rutino), beta karoteno, vitaminų C, PP, cholino, antocianų, saponinų, dervų, eterinio aliejaus, raugų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, fitoncidų ir kt. Šios aprašytos jonažolės veikliosios medžiagos gydo įvairias ligas – tarp jų ir stimuliuoja, tonizuoja organizmą, kelia kraujospūdį.

Manoma, kad esant lengvesnės formos depresijai, jonažolės preparatais kartais galima pakeisti sintetinius antidepresantus.

Jonažolės preparatai populiarūs visame pasaulyje. Po gydymosi tokiais preparatais kurso gerėja nuotaika, grįžta darbingumas, sumažėja nerimas, baimė, mažėja arba išnyksta galvos skausmai, pagerėja miegas.

Šios vaistažolės preparatai stiprina saugumo jausmą, ramina, stabilizuoja centrinę nervų sistemą, šalina nervingumą, dirglumą, irzlumą, gausų prakaitavimą, galvos svaigimą, drebulį. Jonažolių žolės vaistinių preparatų poveikis jaučiamas tik po 2–3 mėnesių, kartais – po mėnesio ar trijų savaičių.

Kaip pagalbinę priemonę depresiniams simptomams įveikti galima vartoti ir jonažolių žolės arbatą. Jonažolę galima vartoti ir lygiomis dalimis su apynio spurgais bei valerijono šaknimis.

Jonažolių dedama į įvairias gydomąsias arbatas. Jos tinka su žemuogėmis, mėtomis, beržų pumpurais, ramunėlėmis ir kt. vaistažolėmis, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, sergant skrandžio uždegimu, kepenų ligomis, cholecistitu bei nervų sistemos ligomis.

Tačiau jonažoles reikia vartoti atsargiai arba visai nevartoti, jeigu užkietėję viduriai, aukštas kraujo spaudimas, jei tenka ilgai būti saulėje. Mokslininkai nustatė, kad jonažolės neigiamai veikia regos nervą. Gydantis jonažolėmis, reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Vaistažolių rinkiniai (mišiniai)

• Nemiga ar padidėjęs nervingumas. Valerijonų šakniastiebiai (1 d.), apynių spurgai (1 d.), pipirmėčių lapai (2 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

• Padidėjęs nervingumas ar padažnėjęs širdies plakimas. Valerijonų šakniastiebiai (1 d.), sukatžolių žolė (1 d.), kmynų vaisiai (1 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

• Padidėjęs nervingumas, nemiga. Valerijonų šakniastiebiai (2 d.), ramunėlių žiedai (3 d.), kmynų vaisiai (5 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline vandens. Geriama po ½ stiklinės rytą ir vakare.

• Širdies skausmai ar padažnėjęs širdies plakimas. Sukatžolių žolė (2 d.), valerijonų šakniastiebiai (2 d.), kraujažolių žolė (1 d.). Vienas valgomasis šaukštas mišinio užplikomas stikline vandens. Geriama po ketvirtadalį stiklinės.

Gydomosios vaistažolių vonios

• Padidėjęs nervingumas, nemiga, radikulitas. Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolės užplikoma 2 l vandens, palaikoma 2 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 15–20 min. (kas antrą dieną). Gydymo kursas – 10–12 vonių.

• Nemiga, nervingumas, neuralgijos skausmai. Po 100 g vaistinių barkūnų ir čiobrelių žolės, valerijonų šaknų užplikoma 6 l vandens, palaikoma 2 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 10–15 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių.

• Padidėjęs jautrumas, nemiga. 200 g valerijonų šaknų užplikoma 5 l vandens, palaikoma 3 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 10–15 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių.

• Padidėjęs jautrumas, nemiga, neuralgijos skausmai. Po 100 g pelynų žolės, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikoma 5 l vandens, palaikoma 3 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 10–15 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių.

• Padidėjęs jautrumas, nemiga, sąnarių skausmai. 2 kg sauso šieno pakratų užplikoma 8 l vandens, virinama 1 val. ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36–38 °C). Procedūros trukmė – 10–12 min. Gydymo kursas – 10–15 vonių.

• Nervų ligos, aterosklerozė. 50–100 g pušų pumpurų užplikoma 2 l vandens. Uždengtas indas 30 min. virinamas ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 34–36 °C). Procedūros trukmė – 10–15 min. Gydymo kursas – 10–12 vonių. Taip pat galima paruošti pušų šakelių vonią.

Gražiai odai - paprasti kaukių receptai

 Danguolė, Juozas ir Audrius Vasiliauskai

* Kaukė raukšlėms lyginti, odai švelninti: Iš sutrintų dilgėlių lapų pasidarykite maitinamąją, tonizuojamąją kaukę veidui. Jau po 12 kartų pastebėsite rezultatą: oda taps minkšta, švelni, išsilygins raukšlės.

Mat dilgėlių lapuose yra C ir B grupės vitaminų, flavonoidų, tanidų, organinių rūgščių, cukraus, proteinų, riebalų, glikozido urticino, fermentų, chlorofilo, beta sitosterolio, gleivių, krakmolo, fitoncidų. Be to, juose yra dar filochinono (K), eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies, silicio, sieros, chloro, chromo, vario, vanadžio ir kt.).

* Odos švelnumui – liepžiedžių arbata. Liepžiedžiuose yra eterinio aliejaus, o jo sudėtyje – farnezolio, flavonoidų (kvercetino, rutino, hesperidino ir kemferolio), glikozido tiliacino, gleivių, saponinų, organinių rūgščių, raugų ir mineralinių medžiagų, cukraus, vitamino C, beta karoteno, fitoncidų. Lapuose yra baltymų, vitamino C, karoteno, taip pat fitoncidų ir kt.

Liepžiedžių arbata galima plauti veido odą, taip pat trinkti plaukus. Tuomet oda pasidaro švelnesnė, plaukai mažiau slenka, geriau auga. Arbatą paruošti nesunku: 2 arbatinius šaukštelius liepžiedžių užplikykite 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikykite 10–15 min., kad pritrauktų.

* Šviežias moliūgo minkštimas vartojamas nuo egzemos, dedervinės, nudegimų ar profilaktiškai. Ant odos reikia dėti moliūgo minkštimo tyrelės kompresus, taip pat tinka žiedų nuoviras. Nuo provitamino A, esančio moliūge, oda tampa lygesnė, minkštesnė, o plaukai – stipresni ir žvilgantys.

Iš moliūgo minkštimo daromos labai geros maitinamosios veido kaukės. Reguliariai dedant tokias kaukes, oda tampa minkšta ir elastinga, mat vaisių minkštime yra cukraus, vitaminų (B1, B2, C, K, PP), karotinoidų, silicio rūgšties, mineralinių druskų: natrio, vario, kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo, mangano, cinko, fluoro, molibdeno, kobalto.

* Puiki kosmetinė priemonė – agurkai. Jų sultimis gydomi veido spuogai, šalinamos pigmentinės dėmės, strazdanos ir kt. Agurkų kaukę pasigaminti paprasta: sutarkuokite agurką ir užtepkite košelę ant veido. Arba dar paprasčiau – supjaustykite agurką griežinėliais ir užsidėkite ant veido.

Palaikykite 20 min., paskui nuplaukite drungnu virintu vandeniu. Arba smulkiai sutarkuokite šviežią agurką, išspauskite sultis, iki putų išplakite kiaušinio baltymą ir viską sumaišykite – ši kaukė dar ir sutraukia poras, stangrina. Agurko tarkius galima sumaišyti ir su trupučiu medaus – ši kaukė pamaitins, sušvelnins odą.

* Kosmetikoje naudojami ir kvietiniai miltai bei sėlenos. Iš miltų ruošiamos tonizuojamosios, gaivinamosios kaukės: 2 šaukštelius miltų sumaišykite su šiltu pienu, į tyrelę įpilkite šiek tiek agurkų ir kviečių daigų sulčių, išmaišykite ir tepkite veidą. Po 30 min. kaukę nuplaukite iš pradžių šiltu, o paskui šaltu vandeniu.

Kviečių sėlenų voniomis gydoma sudirginta, pleiskanojanti, šiurkšti, sausa oda. 1–3 kg sėlenų supilkite į drobinį maišelį ir virinkite keliuose litruose vandens. Paskui nusunkite ir nuovirą supilkite į šiltą vonios vandenį.

* Jonažolės veikliosios medžiagos gydo įvairias ligas: naikina mikrobus, slopina uždegimus, stabdo kraujavimą, stimuliuoja organizmą, tinka odos priežiūrai.

Užpilas: valgomąjį šaukštą mišinio (po lygiai jonažolių, ramunėlių, mėtų, liepos žiedų) užplikykite stikline verdančio vandens. Kai prisitrauks, perkoškite, įpilkite 2 šaukštus degtinės. Užpilu galima valyti veidą, ypač vakare.

Užpilas riebiai veido odai ruošiamas iš jonažolių, kraujažolių, šalavijų, šalpusnių lapų ir dirvinių asiūklių lygiomis dalimis. 2 valgomuosius šaukštus mišinio užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, virinkite verdančio vandens vonelėje 10 min., aušinkite 45 min. ir nukoškite. Užpilu suvilgykite lininę skarelę ir dėkite ant veido. Laikykite 15 min., paskui veidą nuplaukite šiltu vandeniu. Tokias veido kaukes kartokite 15 kartų.

Jonažolių aliejumi galima tepti sudirgintas arba nudegusias odos vietas. 10 g žiedų užpilkite 20 g saulėgrąžų arba kitokio aliejaus ir laikykite 3 savaites.

Jonažolę reikia vartoti atsargiai. Ji netinka žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis. Be to, jonažolėse esantis hipericinas didina organizmo imlumą ultravioletiniams spinduliams – todėl naudojant ar vartojant jos preparatus nereikėtų kaitintis saulėje, dirbti radiologinėje laboratorijoje, ypač ten, kur aukšta temperatūra.

* Morkos gaivina ir švelnina odą, didina jos elastingumą, nes jose daug vitaminų (B1, B2, C, B6, E, K) bei kitų naudingų medžiagų. Morkų vitamininės kaukės ypač tinka senstančiai, raukšlėtai veido odai. Rekomenduojama 1–2 kartus per savaitę tepti veidą smulkiai sutarkuotų morkų tyrele, sumaišyta su kiaušinio tryniu (2:1).

* Takažolių užpilu gydomi furunkulai, egzema, dermatitas ir kt. odos ligos. 20 g susmulkintos žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, kaitinkite verdančio vandens vonelėje 10 min., palikite 45 min., kad pritrauktų, nukoškite. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną. Šaldytuve užpilą galima laikyti 2 paras.

* Riebiai odai, jei išsiplėtusios poros, labai tinka žemuogių kaukės (išplakite šaukštelį šviežių žemuogių sulčių ir kiaušinio baltymą). Šviežių uogų sultimis galima tepti strazdanotą, dėmėtą ir spuoguotą odą. Lapų užpilu gydomi įvairūs išbėrimai, spuogai, dedervinė, skrofuliozė.  

Įsidėmėkite: kai kurie žmonės žemuogėms yra alergiški!

* Šviežiomis pomidorų sultimis gydomi įvairūs veido spuogai, karbunkulai. Iš žalių pomidorų vaisių galima pasigaminti aliejaus žaizdoms gydyti.

* Svogūnai seniai vartojami grožio procedūroms. Jų sultimis balinamos veido strazdanos, įtrinama galvos oda, kai atsiranda pleiskanų, išsiskiria per daug riebalų, slenka plaukai.

Liaudies medicinoje svogūnų košele gydomi nudegimai (mažina uždegimą bei pūsleles).

Keptų ir žalių svogūnų košelė greičiau ištraukia į paviršių karbunkulų bei furunkulų pūlinius, intensyvina regeneracijos procesus. Be to, sulčių bei košelės kompresais gydomos pūlinės ir ilgai negyjančios opos bei žaizdos.

* Bulvių sulčių kompresais gydoma nušalusi oda. Jei taip nutiko, nuplaukite kelias žalias bulves, nulupkite ir sutarkuokite. Tyrę užkrėskite 0,5–1 cm storio sluoksniu ant kelis kartus sulankstytos marlės ir dėkite ant pažeistos vietos. Po 1,5–2 val. tyrę reikia pakeisti šviežia. Nakčiai kompresą nuimkite.

Nuluptas virtas bulves sutrinkite su grietinėle arba grietine ir dėkite ant veido. Ši kaukė labai efektyvi, kai gydoma pernelyg sausa oda arba nudegus saulėje.