Ruduo –
tai metas, kai iki pat šalnų patyrę žolininkai kaupia miškinės
sidabražolės, arba degsnio, šaknų atsargas. Ši žolelė išties
stebuklinga. Teisingai ją paruošiant bei tinkamai vartojant jos
nuovirus, įmanoma pasiekti stulbinančių rezultatų. Tokia išmintimi
vadovavosi Kazlų Rūdoje gyvenusi šviesios atminties Magdalena
GUDAITIENĖ, daugelio vadinta žolininke, ragana, net daktare ar tiesiog
bobute, kuri tokių „titulų“ buvo nusipelniusi dėl „tarnystės“ kone visą
gyvenimą vienai vienintelei žolei – jau minėtam degsniui, kaip ji vadino
pati, kaip vadino jos mama, senelė, prosenelė, arba miškinei
sidabražolei, kaip šį augalą vadina gamtininkai. Žinodama degsnio
paslaptis M. Gudaitienė yra padėjusi ne vienam žmogui išsigydyti net,
rodos, neišgydomą ligą, tuo stebindama net mokslininkus, tikrus medikus,
kurie į žolininkę nenumodavę ranka, priešingai, su ja taręsi, netgi
pacientų, kaip sakiusi M. Gudaitienė, atsiųsdavę…
Įstabios šios žolės savybės ir ne vienos kartos patirtis leidusi M. Gudaitienei daugelį metų tuo pačiu augalu, tiesa, skirtingai paruoštu, sėkmingai gydyti skirtingas ligas. „Degsnyje, – sakiusi M. Gudaitienė, – yra apie 80 procentų jodo – taip sakė pas mane atvykę ir šią žolę tyrę mokslininkai. Be to, čia, Kazlų Rūdos apylinkėse, degsnys auga gausiausiai Lietuvoje – tam čia idealios sąlygos. Ko gero, nėra tokios ligos, kuriai gydyti degsnys nebūtų pagalbininkas.“
Liaudiški pavadinimai: dagiukas, degsnys, degimo žolelė, gumbo žolelė, gumbučiai, senšaknė, trakžolė.
Vaistinė žaliava. Miškinė sidabražolė įtraukta į “Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą”. Rinkti ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą. Sidabražolių šakniastiebiai (Tormentillae rhizoma; ankstesnis: Rhizoma Tormentillae) ruošiami rudenį ir pavasarį. Jie iškasami, nuvalomos žemės, nuplaunami ir apvytinami. Džiovinimui paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45°C temperatūroje. Veikliosios medžiagos. Šakniastiebiuose yra iki 30 % rauginių medžiagų, tormentolinės rūgšties, dervų, vaško, chino, galo ir elago rūgščių, nedaug eterinio aliejaus ir flavonoidų. Poveikis. Miškinė sidabražolė pasižymi sutraukiančiomis, kraujavimą stabdančiomis ir antimikrobinėmis savybėmis. Indikacijos. Šakniastiebių nuoviras vartojamas išoriškai - gerklei ar burnai skalauti sergant angina, stomatitu, kraujuojant dantenoms. Taip pat dedami pavilgai ant nudegusių, nušalusių odos plotų, suskeldėjusių rankų ir kojų, spuoguotos odos. Į vidų nuoviras vartojamas viduriuojant, skrandžio ir gimdos kraujavimams stabdyti, lėtiniams virškinamojo trakto uždegimams gydyti. Kontraindikacijos. Nevartoti esant vidurių užkietėjimui, padidintam kraujo krešumui, sutrikus skrandžio veiklai. Padėjusi net buvus beviltiškiems atvejams Štai skaudančius sąnarius žolininkė patardavusi trinti degsniu, užpiltu degtine (beje, šios trauktinės jokiu būdu negalima gerti – tai jau tikras nuodas). Iš šios žolės galima padaryti puikią priemonę kraujui valyti, nualintam organizmui atstatyti, skausmui nuimti, grybelį panaikinti, netgi vėžį, nevaisingumą išgydyti. „Ši žolė tinka nuo visų ligų, – neabejojo moteris, – tik reikia žinoti, kaip ir ką gydyti.“ Beje, žolininkė ir pati šią šaknį nuolat vartodavusi: degsnio nuovirą gerdavo vietoj kavos – daug žvalumo, energijos suteikia, be to, tai puiki nervus raminanti priemonė, atstatanti nualintą nervų sistemą. Degsnio šaknys, paruoštos vartojimui Keletas žiniuonės receptų1. Nuoviro ruošimas ir vartojimas1 valg. šaukštas smulkintų miškinės sidabražolės šakniastiebių užpilamas stikline verdančio vandens ir ant silpnos ugnies virinama 20 min, neatvėsinus nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį. Skalavimams skirtas nuoviras praskiedžiamas dar 4 kartus virintu vandeniu. 2. Nuoviro paruošimas Vieną kubinį centimetrą degsnio miltelių užvirinti litre vandens. Užvirus vandeniui, pavirinti dar 30 min. Vaistus gerti 20 min. Prieš valgį. Negerti naudojant cheminius preparatus, esant nėštume, sergant mėnesinėmis. Pirmas dvi savaites vaistus gerti tik su pienu (1/2 stiklinės degsnio nuoviro, 1/2 stiklinės pieno). Degsnio miltelių paruošimas Sudėti išdžiovintas degsnio šaknis į tankų ir stiprų audinį, po to ant medinės kulbės daužyti akmeniu. Gautą masę pilti ant sietelio, sijoti ant medinės lentos ir volioti mediniu kočėlu iki grūdeliai taps manų kruopų dydžio. Paruoštus miltelius laikyti popieriniame maišelyje (galioja 4 metus). Vonelės Ta pati norma kaip ir gerti. Iš vakaro paruošti 3 litrus nuoviro, ryte pamaišyti, nukošti. Prieš naudojimą pašildyti emaliuotame dubenyje. Pašildytoje vonelėje sėdėti 10 min. Prieš gulant. Vonelės naudojamos nuo hemarojaus, pūslės, gimdos uždegimo, gimdos žaizdeles gydyti, nuo sąnarių sustingimo. Kompresai Padeda gydyti ataugas, sąnarius, strumą. Vienas valgomasis šaukštas miltelių – vienam litrui vandens, virti ant silpnos ugnies, kol lieka 0,7 litro skysčio. Atšaldytu skysčiu suvilgyti 6 kartus sulankstytą lininį audeklą. Ant viršaus dėti polietileną ir natūralų kailį. Kompresus geriausiai dėti nakčiai. Laima GRIGAITYTĖ |